Proktologinių sutrikimų atvejai

Klinikoje ,,Sveikatos arka“, medicinos mokslų daktaras docentas proktologas Tadas Latkauskas konsultuoja šių proktologinių nusiskundimų atvejais:

  • piktybiniai storosios ir tiesiosios žarnos susirgimai;
  • storosios žarnos polipai;
  • hemorojus;
  • išangės įplėša, pūlinys ar fistulė;
  • išangės niežulys;
  • vidurių užkietėjimas.

 

Storosios ir tiesiosios žarnos vėžys – dažnėjanti liga, kuria serga vyresnio amžiaus žmonės, tačiau ji gali būti nustatoma ir jaunesnio amžiaus pacientams. Kraujas išmatose kartais būna vienintelis ankstyvasis šios ligos simptomas. Priklausomai nuo auglio lokalizacijos, taip pat gali varginti ir kiti simptomai: tuštinimosi sutrikimai, pilvo pūtimas, viduriavimas arba, atvirkščiai, vidurių užkietėjimas. Pagrindinė sėkmingo gydymo sąlyga – ankstyva diagnostika, kuri nėra sudėtinga. Pirmiausia atliekamas tiesiosios žarnos tyrimas pirštu (digitalinis tyrimas) ir rektoskopu. Esant reikalui, ištiriamas visas storasis žarnynas – atliekama kolonoskopija. Laiku nustačius ir atlikus operaciją ankstyvose ligos stadijose, sėkmingai pasveiksta dauguma ligonių. Kaip matome, šios dažniausiai pasitaikančios koloproktologinės ligos pasireiškia panašiais simptomais, todėl gali būti atpažintos ir nustatytos, tik atlikus reikiamus tyrimus.

 

Hemorojus – simptominis išangės veninių rezginių (kaverninių kūnelių) padidėjimas ir nuslinkimas žemyn. Hemorojumi dažniau serga aukštesnio socialinio sluoksnio vakarietiško gyvenimo būdo ir mitybos žmonės, vyrai kiek dažniau nei moterys.

Hemorojaus atsiradimo priežastys gali būti siejamos tiek su vidurių užkietėjimu, tiek ir viduriavimu, netinkamais tuštinimosi įpročiais (ilgesniu ir stipresniu stanginimusi), didesniu kraujo pritekėjimu į kaverninius kūnelius dėl ilgalaikio sėdimo ar stovimo darbo, nėštumo. Pagrindinis hemorojaus simptomas – kraujavimas skaisčiai raudonu krauju tuštinimosi metu ar tuštinimosi pabaigoje. Priklausomai nuo ligos pobūdžio, gali pasireikšti ir skausmas, šlapiavimas, mazgų iškritimas ar uždegimas, niežulys ir kiti nemalonūs jutimai išangės srityje. Priklausomai nuo ligos pobūdžio ir laipsnio, hemorojaus gydymui gali būti skiriamas konservatyvus medikamentinis gydymas (taikoma dieta, skiriami flebotonikai, žvakutės), atliekamos minimaliai invazinės procedūros (mazgų perrišimas specialiais žiedais) ar skiriamas chirurginis gydymas – atliekama hemorojinių mazgų šalinimo operacija. Taip pat gali būti taikomas ir modernusis būdas – hemorojinių mazgų gydymas lazeriu (lazerinė hemoroidektomija). Šio gydymo esmė – tiesioginis lazerinio spindulio poveikis hemorojiniams mazgams, kuris skatina kaverninių kūnų (hemorojaus) sumažėjimą ar visišką sunykimą.

Gydymo lazeriu privalumai:

  • išangės srityje nelieka didelių žaizdų;
  • išsaugoma anoderma ir normali anatomija;
  • mažesnis pooperacinis skausmas;
  • pacientas greičiau atgauna jėgas ir grįžta į darbą.

 


Išangės įplėša
yra išangės kanalo trauma, atsirandanti tuštinantis, esant vidurių užkietėjimui. Įplėša beveik visais atvejais pasireiškia skausmu, kartais pasirodo kraujo. Išangės įplėša pradedama gydyti vaistais, specialiu vaistinėse gaminamu tepalu, kuris sumažina skausmą ir pagerina kraujotaką. Jeigu toks gydymas neefektyvus, tuomet operuojama. Labai dažnai ligoniai išangės įplėšą gydosi tepalais, skirtais hemorojaus gydymui, todėl ligos simptomai nepraeina, o ūminė įplėša tampa lėtine, tuo pačiu ir sunkiau pagydoma be operacijos.

 

Išangės pūlinys ar fistulė atsiranda, kai infekcija iš tiesiosios žarnos srities patenka į aplinkinius audinius, atsiranda patinimas, lydimas skausmo ir karščiavimo. Išangės srities fistulės ar pūlinio gydymas – tik chirurginis.